Klausykitės internetu

Šalies epidemiologai – apie antimikrobinį atsparumą ir kitas užkrečiamųjų ligų valdymo aktualijas

2014-02-19

Šalies apskričių vyriausieji epidemiologai kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų – Higienos instituto, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro – specialistais aptarė aktualius užkrečiamųjų ligų ir jų valdymo Lietuvos bei Europoje klausimus.

Sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyriaus (įkurto 2014 m. sausio 1 d.) vedėja Loreta Ašoklienė susitikimo dalyviams pristatė užkrečiamųjų ligų priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus. Patvirtinta Nacionalinė imunoprofilaktikos 2014–2018 m. programa, skirta apsaugoti Lietuvos gyventojus nuo užkrečiamųjų ligų ir jų komplikacijų, kontroliuoti skiepijimais valdomas sveikatai pavojingas ligas. „Užkrečiamųjų ligų, kurios nepaiso sienų, valdymas – valstybinės reikšmės reikalas. Vaikų ir suaugusiųjų skiepijimas − tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, bet ir svarbus kiekvienos šalies ekonominio bei socialinio vystymosi veiksnys, – teigė L. Ašoklienė. – Sudaryta komisija Nacionalinei imunoprofilaktikos programai įgyvendinti, vakcinų įsigijimo, gydymo įstaigų aprūpinimo jomis klausimams spręsti. Parengtas Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus projektas, sprendžiami ir kiti svarbūs užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės klausimai“.  

Išskirtinio susitikimo dalyvių dėmesio sulaukė pristatytas gerosios praktikos sprendžiant vieną aktualiausių visuomenės sveikatos problemų – didėjantį antimikrobinį atsparumą – pavyzdys. Pirmą kartą Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, pradėtas įgyvendinti antimikrobinio atsparumo valdymo regioninis modelis. Jį, remdamasis Švedijos Strama (Strateginė Švedijos atsparumo antibiotikams programa) grupių patirtimi, parengė Lietuvos Higienos institutas. Koordinavo – Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.

Projekto veiklos buvo nukreiptos į visuomenę, medikus ir kitus profesionalus (vaistininkus, farmacininkus, savivaldos politikus, administratorius), kurių sprendimai tiesiogiai ar netiesiogiai veikia antibiotikų vartojimą. Regioninė ekspertų grupė, sudaryta iš teritorinės ligonių kasos, visuomenės sveikatos centro, visuomenės sveikatos biuro, Klaipėdos universiteto, asmens sveikatos priežiūros įstaigų atstovų,
nagrinėjo šeimos gydytojų antibiotikų skirimo patirtį regione, analizavo informaciją apie antimikrobinį atsparumą, rinko duomenis apie suvartojamus kompensuojamuosius antibiotikus.

Antimikrobinių vaistų suvartojimo situacija, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje yra stabili, antimikrobinių preparatų suvartojimas nuo 2009 m. išlieka panašus į Europos vidurkį, bet aukštesnis nei kitų Baltijos jūros regiono šalių. Tačiau mūsų valstybė  išsiskiria dideliais antibiotikų suvartojimo netolygumais regionuose ir skirtingose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, didesniu plataus spektro antibiotikų suvartojimu, gan aukštais savigydos rodikliais, žemu visuomenės žinių apie antimikrobinį atsparumą ir antibiotikus lygiu. 

Susitikime pažymėta, kad, įgyvendinus projektą, Klaipėdos apskrityje 1,5 karto sumažėjo išrašomų antibiotikų receptų skaičius 1000-iui prisirašiusių vaikų ir 1,6 karto sumažėjo PSDF lėšos, skirtos kompensuojamiems antibiotikams įsigyti 1000-iui prisirašiusių vaikų. Tai įrodo, kad antimikrobinio atsparumo valdymas regione būtinas. Tam reikia glaudesnio atskirų sektorių ir nacionalinio lygmens institucijų bendradarbiavimo, jų kompetencijų didinimo bei koordinuojančios institucijos paskyrimas. Todėl susitikimo metu diskutuota ir apie galimybę vykdyti tokį projektą kitose Lietuvos teritorijose.

 

SAM Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 266 1411, natalja.samp@sam.lt, www.sam.lt