Kaip Kauno televizorių meistrai išlieka sveiki: sporto ir mitybos patarimai sėdimo darbo profesionalams

Žinote, kai pagalvoju apie televizorių meistrus, iškart į galvą šauna vaizdas – žmogus, susilenkęs virš plokščio ekrano, rankose atsuktuvas, akys prilipusios prie mikroschemų. Valandų valandas tokioje pozoje. Ir čia ne tik Kaune, bet visur, kur tik yra elektronikos remonto dirbtuvės, ta pati istorija kartojasi.

Kalbėjausi su vienu pažįstamu, kuris jau gal penkiolika metų taiso televizorius vienoje Kauno dirbtuvėje, ir jis man atvirai prisipažino – nugara jam kelia daugiau problemų nei bet kuris sugedęs televizorius. Ir tai suprantama, nes darbas iš tikrųjų yra sėdimas, dar ir mikroskopiškas – reikia įtempti akis, sulenkti kaklą, sukryžiuoti rankas keistose padėtyse.

Kas iš tikrųjų kenkia tokiame darbe

Pirmiausia – tai nejudrumas. Žmogus gali per dieną nueiti gal pora šimtų metrų, jeigu ir tiek. Kūnas tiesiog nesulaukia to natūralaus judesio, kurio jam reikia. Antra – nuolatinė statinė įtampa. Kai laikai atsuktuvą, sukdamas sraigtelį per kelias minutes, raumenys įsitempia ir nesiliaudi laikyti tos pačios pozos.

Trečia – regėjimas. Smulkūs komponentai, mikroschemos, laidukai – viskas tai reikalauja akių įtampos, kuri vėliau virsta galvos skausmais ir bendru nuovargiu. Ir ketvirta, ko dažnai nepamini, bet kas svarbu – tas nuolatinis lenkimasis prie televizoriaus korpuso kenkia juosmeniui ir kaklo slanksteliams.

Ką realiai galima padaryti

Mano pažįstamas pasakojo, kad prieš kelis metus jam skaudėjo nugarą tiek, kad vos galėjo pasilenkti ryte batus užsirišti. Tada jis pradėjo daryti tam tikrus dalykus, kurie, jo žodžiais, „išgelbėjo gyvenimą“.

Pirma – kas valandą atsistoti ir pavaikščioti bent penkias minutes. Tiesiog nustatė telefono laikmatį ir kai jis sučirškia, atsistoja, net jeigu darbas neužbaigtas. Antra – tempimo pratimai kaklui ir pečiams. Tikrai nereikia jokios sporto salės, tiesiog pastovi vietoje ir palenki galvą į vienpusę, tada į kitą, pasuka pečiais žiedais.

Trečia – jis pradėjo eiti į baseiną du kartus per savaitę. Sako, plaukimas yra vienas geriausių dalykų, kokį galima padaryti nugarai, nes vanduo palaiko kūną, o raumenys dirba be spaudimo į sąnarius. Ketvirta – reguliarus vaikščiojimas grynajame ore, geriausiai vakarais po darbo, nors kartais ir sunku susiverst, kai jau esi pavargęs.

Ir tas mitybos klausimas

Čia irgi svarbus dalykas, apie kurį daugelis pamiršta. Sėdimas darbas dažnai reiškia užkandžius prie darbastalio – sausainiukus, saldainiukus, kavos su cukrumi be galo. Ir tai pamažu kaupiasi, žmogus priauga svorio, jaučiasi vangesnis, ir tai tik dar labiau apsunkina fizinę būklę.

Ką jis pakeitė – pradėjo nešiotis su savimi riešutų ir vaisių, o ne pirkti bandeles iš parduotuvės kampe. Pusryčius pradėjo valgyti rimtesnius, su baltymais, kad energijos užtektų visai dienai, o ne tik iki dešimtos ryto. Ir vandens pradėjo gerti daugiau, nes anksčiau visą dieną gerdavo tik kavą, kuri, kaip žinia, dar labiau dehidratuoja organizmą.

Sumažino ir vakarienių dydį, nes valgant vakare daug ir sunkiai, miegas tampa prastesnis, o tai vėl susisieja su nuovargiu kitą dieną. Grandinė tokia paprasta, bet kartu ir sudėtinga suprasti, kol pačiam neuždega raudona lemputė.

Vietoj išvadų – kas gaunasi, kai sudedi visus gabaliukus kartu

Iš tikrųjų, jeigu pažiūrėti plačiau, televizorių meistro darbas nedaug skiriasi nuo bet kokio kito biuro darbo, programuotojo, buhalterio ar dizainerio. Visi jie sėdi, visi įtempia akis, visi rizikuoja tuo pačiu nugaros skausmu ir svorio priaugimu.

Tas mano pažįstamas dabar jaučiasi geriau, sako, kad nugara nebeskauda taip, kaip skaudėjo prieš kelis metus, ir jis jau nebejaučia to nuolatinio nuovargio, kuris seka po darbo dienos. Bet svarbiausia, ką jis pasakė – nereikia iš karto pradėti daryti visko. Užtenka pasirinkti vieną ar du dalykus, kuriuos realiai gali įtraukti į savo dieną, ir tada, kai tai tampa įpročiu, pridėti kitą.

Nes galiausiai sveikata nėra apie tai, kad vieną dieną nuspręsti tapti sportininku ir maistą valgyti tik salotas. Tai apie mažus, kasdienius pasirinkimus, kurie susikaupia į kažką didesnio. Ir jeigu tu sėdi visą dieną prie televizoriaus, kompiuterio ar bet kokio kito darbastalio – tos pačios taisyklės tinka ir tau.